Verslo pirkimas-pardavimas
Rate this post

Verslo pirkimas-pardavimas

Apsisprendus ne pradėti naują, bet perimti jau veikiantį verslą, tinkamiausio jo įsigijimo būdo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių visų iš anksto numatyti ir įvertinti beveik neįmanoma. Net ir konkrečiu atveju, turint visą reikalingą informaciją, pasirinkti abiem būsimo sandorio šalims geriausią teisinį verslo perleidimo būdą gali būti sudėtinga ir užtrukti. Dažniausiai tai susiję mokestiniais, pirkėjo ir pardavėjo atsakomybės bei kai kuriais kitais klausimais.

Be verslo pirkimo–pardavimo ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, yra dar keli teisiniai būdai įsigyti verslą: kelių atskirų turto ir teisių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas; įmonės faktinis įsigijimas reorganizuojant juridinį asmenį.
Šalims jau pradiniame derybų etape apsisprendus dėl verslo perleidimo būdo ir pasirinkus akcijų pirkimą–pardavimą, pirkėjo teisė atlikti patikrinimus ir jo atlikimo tvarka gali būti nustatoma sudarant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Įmonės pirkimo–pardavimo atveju preliminariąją sutartį sudaryti iki patikrinimo nepatartina, nes preliminariojoje sutartyje būtų reikalaujama nustatyti vieną iš būsimos sutarties esminių sąlygų – įmonės kainą. Todėl, neapsisprendus dėl verslo perleidimo būdo arba pasirinkus sudaryti įmonės pirkimo–pardavimo sutartį, teisę atlikti patikrinimą derėtų numatyti derybų rezultatus fiksuojančiame dokumente – ketinimų protokole.

Perkamo parduodamo verslo auditas

Pardavėjas dažniausiai sudaro galimybę pirkėjui atlikti bendrovės patikrinimą. Patikrinimas gali būti įvairus, bet dažniausiai pirkėjui naudinga atlikti teisinį, finansinį ir mokestinį patikrinimą.
Kadangi tikrinant įmonę pirmiausia siekiama nustatyti verslo vertę, galimos kelios patikrinimo alternatyvos. Kaip minėta, pardavėjas, pateikęs tam tikrą informaciją apie įmonę, tam tikra forma gali patvirtinti, kad ji teisinga (jei pirkėjas, pasirašęs sutartį, nustato, kad pateikta informacija buvo neteisinga, pardavėjas turi atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius ar sumokėti baudą, jei sutartyje tokia bauda numatyta). Taip pat šalys gali susitarti, kad dalies ar visos kainos mokėjimas būtų atidėtas (tokiu atveju pirkėjas, įsigijęs bendrovę, ją patikrina, o aptikęs tam tikrų problemų, dėl kurių kaina turėtų būti mažesnė, gali nemokėti likusios kainos dalies, tačiau svarbu, kad šalys būtų aiškiai susitarusios, kada galima mažinti kainą).

Verslo pardavimas – ar tai užtikrins tęstinumą?

Pasitaiko atvejų, kai, perleidus įmonę ar jos dalį, nutrūksta tiekimo arba platinimo kanalai, kuriais pardavusi verslą bendrovė naudojosi dėl ryšių su tam tikra susijusių ūkio subjektų grupe. Taip pat neretai intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, kuriomis naudojosi parduota įmonė, lieka pardavėjo nuosavybėje. Atsižvelgdamos į tai, šalys, be verslo pirkimo–pardavimo sutarties, gali pasirašyti papildomus susitarimus, pavyzdžiui, dėl ilgalaikio prekių ar paslaugų tiekimo, nuomos, platinimo ar franšizės. Papildomi susitarimai šalia įmonės pirkimo–pardavimo sutarties iš esmės nėra būtini, tačiau jų sudarymą pagrindžia minėti ekonominiai motyvai ir teisėtas įmonės pirkėjo siekis, kad įsigyjamas verslas veiktų ne blogiau nei prieš įsigijimą.

Taip pat siūlome:

Verslo pirkimas-pardavimas