Įmonės reorganizavimas, likvidavimas

Nusprendus pabaigti įmonės (juridinio asmens) veiklą, tai galima padaryti dviem būdais – įmonės reorganizavimu arba likvidavimu. Tačiau dažnu atveju kyla klausimas – kuris būdas geresnis ir naudingesnis, kokius procesus ir procedūras jie apima, kokį galutinį rezultatą suteikia, su kokiais privalumais ir trūkumais susiduriama ir pan.

Reorganizavimas (arba įmonės pertvarkymas) – kas tai?

Įmonės (juridinio asmens) veiklos suorganizavimas iš naujo, pertvarkymas, pertaisymas – tai pagrindinės reorganizacijos reikšmės. Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose reorganizavimas apibrėžiamas kaip įmonės (juridinio asmens) veiklos pabaiga, į ją neįtraukiant likvidavimo proceso.

Pagrindinė reorganizavimo paskirtis – padidinti įmonės (juridinio asmens) veiklos veiksmingumą ir pelningumą. Tokiais atvejais, veikla nenutraukiama, o tik pertvarkoma perleidžiant ją kitai įmonei (juridiniam asmeniui). Tiesa, perleidžiant veiklą kartu turi būti perleidžiamos ir teisės, pareigos bei įmonės turimas turtas.

Taip pat pravartu žinoti, jog reorganizavimo procesas gali būti vykdomas dviem būdais – jungiamas arba skaidomas. Kas tai yra ir kuo tai skiriasi?

Įmonės (juridinio asmens) jungimas gali būti atliekamas prijungiant arba sujungiant, t. y. prijungimu laikoma vienos ar kelių įmonių (juridinių asmenų) sąsaja (prijungimas) su kita įmone (juridiniu asmeniu), kuriai perduodamos visos reorganizuojamos įmonės (juridinio asmens) teisės ir pareigos. Tuo tarpu įmonės (juridinio asmens) sujungimu laikomas kelių įmonių (juridinių asmenų) susivienijimas į naują įmonę (juridinį asmenį), kuriam perduodamos visos reorganizuotų įmonių (juridinių asmenų) teisės ir pareigos.

O įmonės (juridinio asmens) skaidymo būdai apima išdalijimo arba padalijimo procedūras, t. y. išdalijimu laikomas reorganizuojamos įmonės (juridinio asmens) teisių ir pareigų išdalijimas kitoms veikiančioms įmonėms (juridiniams asmenims), o padalijimas yra tuomet, kai vienos reorganizuojamos įmonės (juridinio asmens) pagrindu įsteigiamos kelios įmonės (juridiniai asmenys), kurioms tam tikromis dalimis perduodamos reorganizuotos įmonės (juridinio asmens) teisės ir pareigos.

Kokia yra reorganizavimo eiga?

Įmonės (juridinio asmens) reorganizavimas pradedamas visuotiniu akcininkų susirinkimu, kuriame ir priimamas sprendimas dėl įmonės (juridinio asmens) reorganizavimo, taip pat parengiamos reorganizavimo sąlygos, naujų juridinių asmenų įstatai, reorganizavime dalyvaujančių įmonių (juridinių asmenų) pastarųjų trijų metų finansinės ataskaitos. Tai pirmasis reorganizavimo procedūros žingsnis.

Tuomet, jeigu tai yra reikalinga, parengtas reorganizavimo sąlygas, kurios  turi būti paskelbiamos ir viešai prieinamos, vertina auditoriai (audito įmonės). Taip pat svarbu žinoti, kad reorganizavimo sąlygos juridinių asmenų registrui pateikiamos ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų sudarymą įmonės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną.

Be to, įmonės (juridinio asmens) vadovas turi parengti numatomo reorganizavimo ataskaitą, išskyrus atvejus, kai įmonė yra reorganizuojama skaidymo būdu. Akcentuotina, kad toks reikalavimas taikomas tik tuomet, kai to pareikalauja akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų.

Dar vienas reorganizavimo eigos žingsnis – akcininkų ir kreditorių susipažinimas su reorganizavimo dokumentais, kurie vėliau pateikiami notarui patvirtinti. Tuomet Juridinių asmenų registre registruojamos sukurtos naujos įmonės (juridinio asmens), pakeisti tęsiančių veiklą įmonių įstatai, išregistruojamos įmonės (juridiniai asmenys), kurių veikla pasibaigs. Galiausiai, reorganizuotų įmonių (juridinių asmenų) turtas, teisės ir pareigos perduodamos (perregistruojamos) po reorganizavimo veiksiančioms įmonėms (juridiniams asmenims).

Likvidavimas – kas tai?

Įmonės (juridinio asmens) likvidavimas – tai veiklos nutraukimas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikoje patvirtintų teisės aktų ir vykdomas Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

Likvidavimo paskirtis – visiškas įmonės (juridinio asmens) atsiskaitymas su savo kreditoriais.

Kokia yra likvidavimo eiga?

Pirmiausia, visuotinis akcininkų susirinkimas, Juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas priima sprendimą likviduoti įmonę (juridinį asmenį), išrenkant ar paskiriant jos likvidatorių. Tačiau yra išimčių. Pavyzdžiui, jei įmonė (juridinis asmuo) yra nemoki, tai visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo ją likviduoti.

Išrinktas ar paskirtas įmonės (juridinio asmens) likvidatorius apie įmonės (juridinio asmens) likvidavimą turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ir ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais. Taip pat likvidatorius ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie įmonės likvidavimą dieną turi pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti įmonę, ir duomenis apie save.

Labai svarbu žinoti, kad likviduojama įmonė (juridinis asmuo) pirmiausia turi atsiskaityti su įmonės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. O įmonės (juridinio asmens) turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo atlikti visi reikalingi veiksmai.

Beje, sprendimą atšaukti įmonės likvidavimą gali priimti visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, kurie priėmė sprendimą likviduoti įmonę, tačiau sprendimas likviduoti įmonę negali būti atšauktas, jei bent vienas akcininkas gavo dalį likviduojamos įmonės (juridinio asmens) turto.

Rate